Investavimas nėra pasirinkimas

Šie klausimai rodo gerą intuiciją – žmonės supranta, kad reikia kažką daryti su pinigais. Problema tik ta, kad abu klausimai praleidžia pačią esmę. Pirmas klausimas turėtų būti ne „kokias akcijas pirkti“, bet „kodėl man apskritai reikia investuoti“. Supratę atsakymą į šį klausimą, suprasite, kodėl investavimas nėra pasirinkimas – ir kodėl tai jau galėjo jums kainuoti tūkstančius eurų.

Infliacija: tylus jūsų pinigų vagis

Investavimas iš pradžių gali atrodyti bauginantis arba per sudėtingas. Ir dažnai žmonės galvoja, kad tai pasirinkimas: galima investuoti, bet galima ir ne.

Tai nėra tiesa. Investavimas nėra pasirinkimas – tai būtinybė. Kaip kasdieninis dantų valymas.

Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties: infliacijos.

Europos centrinis bankas, kaip ir kiti pasaulio centriniai bankai, taikosi į maždaug 2 % metinę infliaciją – realybėje, kaip netrukus pamatysime, ji dažnai būna žymiai didesnė. Tie 2 % skamba kaip nedidelis skaičius, tiesa? Bet net nedidelės infliacijos pasekmės laikui bėgant yra didžiulės. 

Kas nutiko Lietuvoje per pastaruosius 5 metus

Per pastaruosius 5 metus (2020–2024) kumuliatyvi infliacija Lietuvoje siekė 37,9 %. Tai nėra teorija – tai įvyko čia, mūsų visų akivaizdoje. 2022 metais infliacija pasiekė net 19,7 % – per vienerius metus kainos pakilo beveik penktadaliu.

Įsivaizduokite, kad 2020 metų pradžioje turėjote 10 000 eurų taupomojoje sąskaitoje, mokančioje 1,5 % palūkanų per metus. Tai realistinis vidurkis tarp paprastos einamosios sąskaitos (beveik 0 %) ir terminuotų indėlių.

Pažvelgę į sąskaitą 2025 metais, matytumėte 10 773 eurus. Atrodo gerai, tiesa? Juk pinigai padidėjo 773 eurais!

Bet jūsų banko sąskaitos balansas, atsižvelgiant į infliaciją, atrodytų taip:

2020 metais: 10 000 EUR perkamoji galia,

2025 metais: tik 7 427 EUR perkamoji galia.

Jūs praradote 2 573 eurus – beveik ketvirtadalį savo pinigų. Ne todėl, kad blogai investavote, ne todėl, kad kažkas jus apgavo. Tiesiog todėl, kad laikėte pinigus ten, kur jie negalėjo apsiginti nuo infliacijos.

Konkrečiau: 2020 metais už tuos 10 000 eurų galėjote nusipirkti 5 000 puodelių kavos po 2 eurus. Dabar su ta pačia suma galite nusipirkti tik 3 714 – net 1 286 kavos puodeliais mažiau.

Tai yra tikroji infliacija: ji veikia nepastebimai, bet nesustabdomai. 

Investavimo galia: skirtumas, kuris keičia gyvenimą

Dabar, supratę infliacijos žalą, pažiūrėkime, ką gali padaryti protingas investavimas.

Įsivaizduokite du žmones, abu 35 metų amžiaus, abu uždirba 2 000 eurų per mėnesį, abu taupo 10 % savo pajamų – 200 eurų per mėnesį. Skiriasi tik vienas dalykas – ką jie daro su tais pinigais.

Pirmasis laiko santaupas banko sąskaitoje, kuri duoda 2 % per metus.

Po 30 metų jis turi 97 000 eurų.

Antrasis investuoja į diversifikuotą pasaulinį akcijų portfelį, kuris uždirba 9 % per metus – ilgalaikis istorinis akcijų rinkos grąžos vidurkis.

Po 30 metų jis turi 367 000 eurų.

Pensijoje pirmasis žmogus pinigus toliau laiko taupomojoje sąskaitoje su 2 % pajamingumu, antrasis pereina prie konservatyvesnio subalansuoto portfelio su 5 % grąža – įprastas žingsnis mažinant riziką sulaukus pensinio amžiaus. Abu per 30 pensijos metų išleidžia viską.

Rezultatas:

• pirmasis gali išsiimti 358 eurų per mėnesį – vos 18 % buvusio atlyginimo.
• antrasis gali išsiimti 2 077 eurų per mėnesį – beveik visą buvusį atlyginimą, išlaikomą tris dešimtmečius. Infliacija, žinoma, sumažins realią perkamąją galią, tačiau skirtumas išliks ryškus.

Ta pati disciplina, tas pats mėnesinis taupymas – beveik 6 kartų skirtumas rezultate! Vienintelis reikšmingas momentas: kur tie pinigai buvo laikomi.

Šis pavyzdys parodo pagrindinę investavimo idėją: prisiėmę protingą riziką, leidžiate finansų rinkoms atlikti didelę dalį sunkaus darbo už jus. Jums nereikia taupyti 50 % pajamų, kad užsitikrintumėte orią pensiją. Pakanka protingai investuoti tik tuos 10 %. 

Akcijos ir obligacijos

Akcijos ir obligacijos yra dvi pagrindinės turto klasės, ant kurių pastatyti beveik visi pasaulio investiciniai portfeliai. Jos istoriškai davė geriausią santykį tarp rizikos ir grąžos ilgalaikėje perspektyvoje.

Kodėl būtent jos? Nes viešai kotiruojamos ir lengvai prieinamos, reikalauja minimalaus kapitalo (pradėkite nuo kelių šimtų eurų!), likvidžios (pirkite ar parduokite per kelias sekundes!) ir nereikalauja priežiūros – skirtingai nei nekilnojamasis turtas ar kitos privačios investicijos. 

Akcija – tai nuosavybės dalis įmonėje. Kai perkate „Alphabet“ arba „Akola“ akciją, tampate mažu šių įmonių savininku. Akcijos vertė priklauso nuo to, kaip įmonei sekasi: jeigu ji uždirba pelną, vertė kyla; jei praranda pinigus, vertė krenta.

Istoriškai akcijos pasiteisino labai gerai. Pasaulinės akcijos per pastaruosius 50 ar net 100 metų uždirbo vidutiniškai apie 9 % metinę grąžą. Tai, žinoma, nėra garantija ateičiai, tačiau tokia ilga istorija rodo, kad akcijos, kaip turto klasė, veikia patikimai. 

Obligacija – tai paskola, kurią jūs duodate įmonei arba vyriausybei. Jūs nesate savininkas – esate skolintojas.

Jei įmonė veikia geriau nei tikėtasi, jos akcijos kyla, bet obligacijos vertė nesikeičia. Jei įmonė veikia prastai, akcijos krenta, bet obligacijos vis tiek moka tas pačias palūkanas. Net jei įmonė žlunga, obligacijų turėtojai dažnai gali susigrąžinti bent dalį pinigų, o akcininkai gauna nulį.

Obligacijos paprastai mažiau svyruoja dieną iš dienos, bet turi žemesnę ilgalaikę grąžą nei akcijos. Jų vaidmuo portfelyje – sumažinti nepastovumą iki lygio, kurį galite psichologiškai pakelti. 

Didžioji iliuzija: kodėl aktyvus valdymas neveikia

Prisiminkite klausimą straipsnio pradžioje: kokias akcijas turėčiau pirkti? Tai vadinama aktyviu valdymu – spėjimu, kurios įmonės bus sėkmingos ir kada jas pirkti. Skamba intuityviai: jei esate išsilavinęs ir sekate rinkas, turėtumėte sugebėti vertinti geriau nei vidutinis žmogus.

Problema ta, kad jūs nekonkuruojate su „vidutiniu žmogumi“. Konkuruojate su tūkstančiais profesionalų, turinčių geriausią analitiką, komandas ir algoritmines sistemas. Ir net šie profesionalai sistemingai pralaimi. 

S&P Global SPIVA duomenys yra negailestingi: per 15 metų 92 % Europos akcijų fondų nusileido savo etaloniniam indeksui. Per 20 metų – 96 %. JAV, kur finansų industrija išvystyta labiausiai, per 20 metų 95 % aktyvių fondų nusileido S&P 500.

Tai ne kelių nesėkmingų metų rezultatas. Tai dviejų dešimtmečių duomenys, rodantys, kad paprasčiausias indeksų sekimas veikia geriau nei profesionalų bandymai nugalėti rinką.

Kodėl taip nutinka net profesionalams? Ekonomistas Eugene Fama 2013 metais gavo Nobelio premiją už atsakymą: rinkos kainos jau atspindi beveik visą prieinamą informaciją. Kai jūs sužinote kažką „naujo“ apie įmonę, rinka tai jau žino. O visa analitika, kurią naudoja fondų valdytojai – irgi. Jei visi turi tą pačią informaciją, niekas negali sistemingai laimėti. 

Gal tiesiog reikia rasti gerą valdytoją? Morningstar tyrimas rodo, kad fondai su 5 žvaigždučių įvertinimu per kitus 5 metus pasirodė ne geriau nei vidutinis fondas. Net jei rasite fondą, buvusį tarp geriausių 25 %, tik 2–5 % tokių fondų išliks tarp geriausių 25 % per kitą penkmetį. Esami rezultatai beveik nieko nesako apie ateitį.

Jack Bogle, indeksinio investavimo tėvas, tai apibendrina taip: „Neieškokite adatos šieno kupetoje. Tiesiog nusipirkite šieno kupetą.“ 

Kodėl JŪS greičiausiai taip pat nepranoksite rinkos: psichologijos spąstai

Leiskite pasidalinti realiu pavyzdžiu. 2020 metų kovą, kai prasidėjo COVID pandemija, vienas protingas, išsilavinęs draugas pardavė visą portfelį tikėdamasis „atpirkti jį žemesne kaina“. Rinka atsistatė greičiau, nei jis tikėjosi. Sugrįžus, kainų lygis buvo gerokai aukštesnis. Vienas „protingas“ spėjimas kainavo jam keliasdešimt tūkstančių eurų.

Tai nutinka net labai sumaniems žmonėms. Emocijos – baimė kritimo metu, godumas kilimo metu – nugali logiką.

Istoriškai akcijų rinkos yra patyrusios 40–50 proc. kritimus. Įsivaizduokite, kad jūsų 50 000 eurų portfelis krenta iki 30 000 eurų per kelis mėnesius. Tai 20 000 eurų „praradimas“ ekrane – kelių metų kelionės, naujas automobilis. Naujienos ir prognozės spaudoje tragiškos, pradedate abejoti net ar jūsų darbo vieta yra saugi ir garantuota. Šis psichologinis spaudimas yra priežastis, kodėl daugelis parduoda blogiausiomis akimirkomis.

Būtent todėl paprastas automatizuotas planas veikia geriau nei „protingi“ sprendimai. 

Indeksų fondai: paprastas sprendimas, kuris veikia

Alternatyva aktyviam valdymui vadinama indeksų investavimu. Indeksas – tai tiesiog rinkos atvaizdas. Pavyzdžiui, MSCI World indeksas atstovauja apie 1 500 didžiausių įmonių iš išsivysčiusių rinkų visame pasaulyje. STOXX Europe 600 atstovauja 600 didžiausių Europos įmonių. Indeksų fondas tiesiog perka visas tas įmones proporcingai jų dydžiui. Jokio spėjimo, jokių prognozių: tiesiog nusiperkate visą rinką ir laikote.

Kodėl tai veikia? Nes jei daugelis aktyvių investuotojų pralaimi rinkos vidurkiui, paprasčiausias vidutinis rezultatas yra geras rezultatas. Pridėkite žemus mokesčius ir turėsite formulę, kuri veikia geriau nei 90 % profesionalų.

Svarbu suprasti: mes nežinome, kuri šalis ar regionas kils. Japonijos rinka nuo 1970 iki 1990 buvo fenomenali – daugelis tada sakė, kad „ateitis priklauso Japonijai“. Kas investavo 1990-aisiais į Japonijos rinką, laukė daugiau nei 30 metų, kol susigrąžino pradinę investiciją, tuo tarpu likęs pasaulis per tą laiką portfelį augino dešimtimis kartų.

Būtent todėl pasauliniai indeksai yra protingi – jie automatiškai pasiskirsto pagal visų įmonių dydžius ir regionus, todėl jūsų investuotos lėšos seka pasaulinę ekonomiką. Jums nereikia spėti, kuri šalis ar regionas bus sėkmingiausias. Nepakanka pirkti tik vienos šalies ar regiono indeksą, o tuo labiau vieno sektoriaus. 

Kaip pradėti: praktiniai žingsniai Lietuvoje

Teorija gerai, bet kaip tai padaryti praktiškai? Tiesiogiai investuoti į indeksą neįmanoma, tačiau nesunkiai galima pasiekti jį sudarančias kompanijas naudojant ETF'us. ETF – tai tarsi akcijų fondas, kurio vienetai patys yra prekiaujami kaip akcijos. Nusipirkę ETF vienetą, nusiperkate mažą dalelę ne vienos, bet šimtų ar tūkstančių akcijų. Vienas paspaudimas – ir esate visų indekso kompanijų akcininkas. 

Žingsnis 1: pasirinkite brokerį 

Tarptautinės platformos (žemesni mokesčiai, platesnis pasirinkimas)

• Interactive Brokers – vienas populiariausių Europoje, žemos sąnaudos, didelis pasirinkimas; trunka šiek tiek ilgiau įsigilinti, kaip naudoti.
• „Trading 212“ – labai paprasta sąsaja, nėra sandorių mokesčių; gerai pradedantiesiems.
• „Degiro“ – olandų brokeris, populiarus Europoje, konkurencingos kainos.
• „Revolut“ – patogus pasirinkimas, jei jau naudojate Revolut banką.
• Lietuvos bankai (patogu, bet brangesni mokesčiai): „Artea“, „Swedbank“, SEB, „Luminor“ siūlo investavimo paslaugas lietuvių kalba su galimybe aptarnauti filialuose, tačiau mokesčiai paprastai aukštesni nei tarptautinėse platformose. Bet labai patogu naudoti jau turint ten sąskaitą, ypač jei neplanuojate dažnai prekiauti.  

Žingsnis 2: pasirinkite strategiją 

Turite tris pagrindinius pasirinkimus.

1. Paprasčiausias būdas – vienas pasaulinis ETF

Tinkamas pasirinkimas galėtų būti Vanguard FTSE All-World UCITS ETF (Acc). Šis fondas seka FTSE All-World indeksą, apimantį išsivysčiusias ir besivystančias rinkas visame pasaulyje. Vienu pirkimu gaunate prieigą prie apie 3 500 įmonių. Metinis mokestis – 0,19 %.

Alternatyva: iShares MSCI ACWI UCITS ETF USD (Acc) – seka MSCI All Country World indeksą (apie 1 738 įmonės iš 47 šalių). Metinis mokestis – 0,20 %. 

2. Subalansuotas būdas – turto paskirstymo ETF

Vanguard LifeStrategy 80 % (V80A) – 80 % akcijų ir 20 % obligacijų viename produkte. Fondas automatiškai rebalansuoja portfelį už jus – nereikia nieko daryti. Metinis mokestis – 0,25 %.

Galite rinktis ir kitus LifeStrategy variantus pagal norimą akcijų ir obligacijų santykį: LifeStrategy 20 %, 40 %, 60 %, arba 80 % (procentas pavadinime rodo akcijų dalį, likusi dalis – obligacijos). 

3. Sudėtingesnis būdas – kelių ETF portfelis

Patys sudarote portfelį iš kelių ETF: JAV akcijų ETF, Europos akcijų ETF, besivystančių rinkų ETF ir obligacijų ETF. Mokestis gali būti šiek tiek mažesnis (~0,1–0,15 %), bet pats turėsite reguliariai rebalansuoti portfelį – parduoti tai, kas paaugo, ir pirkti tai, kas atsiliko. 

Mūsų rekomendacija pradedantiesiems – pirmas arba antras variantas. Paprastumas padeda laikytis strategijos ilgą laiką, o skirtumas tarp 0,19 % ir 0,15 % mokesčio yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kad emociniai sprendimai sugadins jūsų rezultatus.

Geriausias interneto puslapis ETF paieškai – www.justetf.com. Duomenų bazė su beveik 4 000 ETF, prieinamų Europos investuotojams. 

Svarbu nuo 2025: investicinė sąskaita

Lietuvoje dabar galite naudoti investicinę sąskaitą – mokesčius už kapitalo prieaugį mokate tik išėmę pinigus, ne kasmet.

Svarbu: dividendai išlieka apmokestinami iš karto (15 %), net su investicine sąskaita. Todėl būtinai rinkitės kaupiamąsias (Accumulating) ETF versijas, ne išmokamas (Distributing). Kaupiamosiose ETF dividendai reinvestuojami fonde viduje – jokių dividendų išmokėjimų, jokių metinių mokesčių. Išmokamosiose versijose dividendai išmokami kas ketvirtį ir apmokestinami 15 % iš karto, net jei juos reinvestuojate. 

Žingsnis 3: automatizuokite

Nustatykite automatines mėnesines įmokas – pavyzdžiui, 200 eurų kiekvieno mėnesio 1-ą dieną. Tai vadinama reguliariuoju investavimu (angl. dollar cost averaging).

Kodėl tai veikia? Kai rinka aukštai, perkate mažiau vienetų. Kai rinka žemai, perkate daugiau. Ilgalaikėje perspektyvoje tai išlygina svyravimus ir pašalina emocinį sprendimą „ar dabar geras laikas pirkti“. 

Žingsnis 4: laikykitės plano (sunkiausia dalis)

Rinka kris. Galbūt 20 %, galbūt 40 %. Jūs matysite savo portfelio vertę krentant. Bus gąsdinančių naujienų antraščių „Akcijų rinkos krachas!“ Bus ekspertų, prognozuojančių dar didesnius kritimus.

Jūsų vienintelis darbas: nieko nedaryti. Toliau pirkite kas mėnesį. Iš tiesų rinkos kritimas reiškia, kad perkate pigiau – tai gera naujiena ilgalaikiam investuotojui. 

Kodėl mokesčiai svarbesni nei atrodo

Mokesčiai turi didžiulę įtaką ilgalaikei grąžai. Vidutinis aktyvus fondas Europoje ima 1,5–2,5 % mokestį per metus. Indeksų ETF – 0,1–0,3 %.

Pažiūrėkime, ką tai reiškia per 30 metų. Tarkime, investuojate 10 000 eurų ir kas mėnesį pridedate 500 eurų. Rinka duoda 7 % grąžą.

Su indeksų fondu (0,2 % mokestis): po 30 metų turėsite 621 000 eurų.

Su aktyviu fondu (1,8 % mokestis): po 30 metų turėsite 437 000 eurų.

Skirtumas – 184 000 eurų. Beveik 30 % mažiau – tik dėl mokesčių.

Jei pasirinksite kelių ETF portfelį, reikės periodiškai rebalansuoti – grąžinti portfelį į pradinį santykį. Problema ta, kad rebalansavimas reiškia parduoti tai, kas neseniai gerai sekėsi, ir pirkti tai, kas neseniai blogai sekėsi. Tai visiškai prieštarauja mūsų instinktams.

Būtent todėl turto paskirstymo ETF (kaip V80A) yra tokie vertingi – jie daro šį skausmingą darbą automatiškai. 0,1–0,2 % papildomas mokestis už automatinį rebalansavimą ir apsaugą nuo elgesio klaidų yra puiki investicija. 

Pradėkite šiandien

Investavimas – tai maratonas, ne sprintas. Laimi ne protingiausi ar greičiausi, bet tie, kurie išlieka distancijoje ir neklysta dėl emocijų.

Jūsų veiksmų planas:

• atsidarykite investicinę sąskaitą vienoje iš platformų („Interactive Brokers“, „Trading 212“, „Degiro“ ar „Revolut“) arba tiesiog investicinę sąskaitą savo turimame banke,
• pasirinkite paprastą strategiją: VWCE (visas pasaulis) arba V80A (80 % akcijų + 20 % obligacijų, automatinis rebalansavimas),
• nustatykite automatines mėnesines įmokas – pvz., 200 EUR kiekvieno mėnesio 1-ą dieną,
• laikykitės plano – net kai rinka krenta 30–40 %. 

Kinų patarlė sako: geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 20 metų. Antras geriausias tam laikas – šiandien.

O kaip investuojate jūs? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose!

Gerų investicijų! 

Pastaba apie AB „Agathum“ požiūrį

Kai kurie skaitytojai gali paklausti: bet jūs patys esate aktyvūs investuotojai, ar ne?

Techniškai taip – mes renkamės individualias akcijas. Bet mūsų strategija praktikoje labai artima pasyviam investavimui: plati pasaulinė diversifikacija tarp skirtingų regionų ir industrijų (daugiau nei 300 pozicijų), retai parduodame (pozicijas laikome ilgiau nei daugelis indeksinių fondų) ir nesistengiame spėlioti rinkos judėjimų.

Tačiau tikriausiai negalime rekomenduoti mūsų strategijos vidutiniam investuotojui – vis tiek bus per daug sudėtingumo, pareikalaus akcijų parinkimo darbo ir nuolatinio rinkų stebėjimo. Manau, kad paprastumas dažnai nugali sudėtingumą – net mums, kurie tai darome pilnu etatu. 

Interesų konfliktai / Visiškas skaidrumas

AB „Agathum“ turi long pozicijas šiame straipsnyje minėtose „Akola“ ir „Alphabet“ įmonėse. Mes galime pirkti arba parduoti šias akcijas bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo.

Šis straipsnis skirtas švietimui ir nėra finansinė konsultacija. Prieš priimdami sprendimus, pasikonsultuokite su finansų patarėju arba finansų makleriu. 

Apie AB „Agathum“

AB „Agathum“ nuo 2012 m. užsiima nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių portfelio valdymo veikla. Šiuo metu valdomas 30 mln. eurų turtas: ~24 mln. EUR nekilnojamasis turtas, ~6 mln. EUR vertybinių popierių portfelis. Bendrovė turi 2 mln. EUR obligacijų emisiją, listinguojamą Nasdaq Baltic biržoje. Šis straipsnis yra skirtas edukaciniams tikslams ir nėra finansinis patarimas. Prieš priimdami investicinius sprendimus, pasikonsultuokite su licencijuotu finansų patarėju.