Darbostogos: kodėl vien gero viešbučio nebeužtenka
„Vieno universalaus recepto nėra. Vienoms komandoms svarbiausias aktyvus laisvalaikis ir bendros veiklos, kitoms – komfortas, privatumas ar tiesiog galimybė pakeisti aplinką“, – sako ji.
Anot pašnekovės, kartu transformuojasi ir pats darbostogų formatas: įmonės ieško ne standartinių kelionių, o komandai pritaikytų patirčių. Organizatoriai taip pat daugiau dėmesio skiria ne vien logistikai, bet ir gebėjimui valdyti lūkesčius, greitai spręsti problemas bei kurti ilgalaikį santykį su klientu.
„Kai pradėjome verslui siūlyti darbostogas, bandėme jas labai aiškiai apibrėžti – kad pusę laiko dirbama, pusę atostogaujama. Tačiau ilgainiui supratome, kad toks apibrėžimas įmones netgi šiek tiek gąsdina. Todėl šiandien dažniau kalbu tiesiog apie įmonių keliones, kurios suteikia daug daugiau lankstumo“, – pasakoja G. Kunigonė.
Anot pašnekovės, iš šalies gali atrodyti, kad tokių kelionių organizavimas apsiriboja skrydžių ir viešbučio rezervacija, tačiau realybėje tai – gerokai sudėtingesnis procesas. Ypač tuomet, kai kalbama apie dideles grupes, nestandartinius poreikius ar skirtingus darbuotojų lūkesčius.
„Atrodo, kad suorganizuoti kelionę paprasta: nusiperki bilietus, užsakysi viešbutį ir viskas. Tačiau organizuojant keliones didelėms grupėms, atsiranda daugybė niuansų: grupiniai skrydžiai, viešbučių specifika, konferencijų salės, kambarių išplanavimas, papildomos veiklos, vietiniai partneriai. Visa tai reikalauja ne tik laiko, bet ir žinių bei ryšių“, – sako ji.
Pasak G. Kunigonės, viena sudėtingiausių darbostogų organizavimo dalių – suvaldyti skirtingų žmonių lūkesčius. Todėl įmonėms svarbu suprasti, kad viena išvyka nebūtinai idealiai tiks visiems darbuotojams.
„Neįmanoma įtikti absoliučiai visiems, todėl labai svarbu po kiekvienos kelionės įsivertinti grįžtamąjį ryšį ir suprasti, kas komandai tiko labiausiai. Vienais metais įmonė gali norėti pasyvesnių darbostogų Turkijoje, kitais – aktyvių veiklų Juodkalnijoje ar Italijoje“, – teigia G. Kunigonė.
Nors populiariausia kryptimi išlieka Turkija, įmonės vis dažniau ieško originalesnių sprendimų, o net ir tradicinės kryptys šiandien atrandamos iš naujo.
„Turkija daug kam atrodo jau matyta ir pažįstama, todėl pradėjome organizuoti žygius Antalijos regione. Patys juos išbandėme, vertinome sudėtingumą, maršrutus, poilsio vietas. Net tradicinę kryptį galima paversti visiškai nauja patirtimi“, – vienu pavyzdžiu dalinasi ji.
G. Kunigonė pastebi, kad šiandien darbostogos jau seniai nėra tik vieno sektoriaus privilegija – tokių kelionių ieško labai įvairios įmonės: nuo IT ir NT bendrovių iki gamybos, medicinos ar teisės sektoriaus organizacijų. Tiesa, kartu auga ir lūkesčiai organizatoriams.
„Jeigu įmonė jau kreipiasi į agentūrą, labai svarbu ne tik aiškiai įvardinti savo poreikius, bet ir pasitikėti pasirinktu partneriu. Mūsų tikslas nėra tiesiog parduoti kelionę – svarbiausia, kad komanda grįžtų su gera patirtimi ir norėtų tai pakartoti“, – sako ji.
Kokias kryptis šiandien renkasi Lietuvos įmonės? Kodėl darbostogų organizavimas dažnai tampa „24/7“ darbu? Ir kokios situacijos organizatoriams kelia daugiausia streso? Daugiau G. Kunigonės įžvalgų – „Verslo tribūnoje“.
